Darbo objektas – būdvardžių priešybės ir semantiniai požymiai lietuvių patarlėse ir priežodžiuose (kitaip – paremijose).
Tikslas – aptarti vidines žmogaus savybes (VŽS) reiškiančių būdvardžių leksinę semantiką daiktavardiniuose junginiuose (Gudrus gudas po bėdos), palyginimuose (Baili kaip avelė) ir antonimų porose (Gudri vakarėly, kvaila pabarėly). Tiriamąją medžiagą sudaro 200 tokių paremijų pavyzdžių. Siekiama išsiaiškinti, su kokiais žodžiais pirmuosiuose junginiuose jungiasi VŽS reiškiantys būdvardžiai, kada išlaikomos tiesioginės jų reikšmės ir kaip susiformuoja perkeltinės. Aptariama, su kokiais žodžiais būdvardžiais reiškiamos VŽS yra lyginamos ir aiškinama, kaip antonimų porose susidarančios priešybės atskleidžia VŽS būdvardžių reikšmes.
Dalinės išvados:
1) Daiktavardiniuose junginiuose VŽS dažniausiai jungiasi su asmenis, profesijas reiškiančiais daiktavardžiais (Gera audėja ir tvoroje išaudžia – išlaikoma tiesioginė būdvardžio reikšmė). Su abstraktais ar daiktų pavadinimais (Bloga draugystė išveda iš kelio), formuojasi šalutinės tiesioginės arba šalutinės perkeltinės reikšmės. Tokiais atvejais svarbi konotacinė būdvardžio reikšmė, priklausanti ir nuo liaudies patirties, istorinio konteksto.
2) Iš palyginimų matyti, kad teigiamas VŽS reiškiantys būdvardžiai dažniausiai pavartoti su asmenų ir gyvūnų pavadinimais (Gera kaip angelas; Ištikimas kaip šuo), neigiamas – taip pat su gyvūnų. Zooniminiuose palyginimuose gyvūno pavadinimas turi perkeltinę, o ne tiesioginę reikšmę, nes lyginama ne su konkrečiu gyviu, o su tos rūšies apibendrinimu, kuriam visuotinai priskiriamos tam tikros savybės.
3) Gausiausias antonimų poras sudaro šie subjektyvaus vertinimo būdvardžiai: geras – blogas, kvailas – gudrus. Dominuoja asmenis įvardijantys ir numanomi daiktavardžiai, kurie jungiasi su VŽS būdvardžiais (Kvaili laimės ieško, gudrūs laimę kala).