Iki šiol atlikti patikrinamųjų klausimų intonacijos tyrimai aiškiai neatskleidžia, ar jų porūšiai suvokiami kalbos vartotojų. Šiuo tyrimu siekiama patikrinti, ar auditoriai suvokia komunikacinių patikrinamųjų klausimų porūšių intonacijos skirtumus ir patikslinti ankstesnio jų tyrimo rezultatus. Tiriami trys patikrinamųjų klausimų porūšiai: neutralusis, numanomasis ir tvirtinamasis.
Atliekant audicinį tyrimą remtasi eksperimentinės komutacijos metodu. Auditoriams pateikta frazė, kurią jie turėjo priskirti vienam iš dviejų kontekstų. Analizuoti dviejų diktorių įrašai. Diktoriai po penkiolika kartų skaitė tris trumpus tekstus, kuriuose buvo pavartota klausiamoji frazė. Tekstų kontekstas lėmė tai, kad tiriamoji frazė turėjo būti perskaityta reikiama intonacija. Prieš atliekant audicinį eksperimentą buvo svarbu  nustatyti, ar įrašuose užfiksuoti diferenciniai akustiniai komunikacinių porūšių intonacijos požymiai, todėl turimi įrašai dar buvo ištirti instrumentiškai.
Atliktas lietuvių kalbos patikrinamųjų klausimų komunikacinių porūšių intonacijos audicinis tyrimas − tai tik parengiamasis darbas tolesniems kompleksiniams lietuvių kalbos intonacijos tyrimams. Nustačius, ar auditoriai suvokia diferencinius akustinius intonacijos požymius, tolesnis žingsnis būtų ištirti, ar šie požymiai priklauso dviem skirtingiems intonacijos kontūrams ar yra vieno kontūro variantai.